- rungininkas
- runginiñkas sm. (2) Vlkš, Vyž, Krtn, Šv viršutinė besisukiojanti su įleistais ir prikaustytais rungais vežimo dalis, ppr. pritvirtinama ant priekinės ašies: Rungininkas ant pirmagalio ir pasturgalio vežimo J. Inkišk šerdesą par rungininką J. Yra du: vienas runginiñkas, kitas skersplautis ratų Pgr. Virbalas sutver[ia] runginiñką su ašia Rmč. Rungai yr į runginiñką Pgg. Rungininkas kaži ko nesukinėjas – musėt šerdasas y[ra] par storas Šll. Stipriai įtaisyk rungininkus, kad neišklibtų Vdk. Dugninė nuslydo nu runginiñko Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.